Psalmynas 12

₂Gelbėk, VIEŠPATIE!

Nebėra nė vieno teisuolio,

ištikimi žmonės pradingo tarp mirtingųjų.

₃Visi meluoja, kaimynas kaimynui kalba

pataikūnėmis lūpomis ir veidmaine širdimi.

₄Teužčiaupia VIEŠPATS lūpas pataikūnes,

tesulaiko kiekvieną liežuvį pagyrūną

₅sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime.

Mūsų ginklas – lūpos.

Kas gali mums viešpatauti?“

₆„Kadangi jie plėšia vargšus,

ir beturčiai aimanuoja, dabar aš pakilsiu, –

sako VIEŠPATS, – ir suteiksiu saugią vietą tam, kuris jos ilgisi“.

₇VIEŠPATIES žodžiai tyri

lyg sidabras, grynintas lydykloje,

septynis kartus valytas.

₈Tu, VIEŠPATIE, mus ginsi,

saugosi mus nuo šios kartos per amžius.

₉Aplink visur nedorėliai bastosi,

visi giria, kas tarp žmonių nedora.